- muntulys
- muntulỹs sm. (3b) žr. 1 mutulys 2: Susuko į muntulį, o nelijo – vė[ja]s išsklaidė debesis Skdv. Pakilo bitys, susimetė į vieną muñtulį ir nulėkė Skd. Patys tuo tarpu susiskliautusys puolė vienu muntuliu ant neprietelių S.Dauk. Muntulių̃ muntuliaĩs bene pavyks išeiti Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.